Emocijų printas

Emocijų žodyną tikslingiausia plėsti tuomet kai mes jaučiamės ramūs ir vaikui primename, kad natūralu yra jaustis: ramiu, neramiu, laimingu, piktu ir t.t. Prie šių emocijų išraiškų, labai rekomenduotina papasakoti vaikui, ir sau pačiam užfiksuoti (prisiminti), kaip gi Jūs pats (mama, tėtis, auklėtinis) jaučiatės kai jaučiate gėdą, arba jaučiatės neramus, arba esate piktas:

1. kaip tuo metu jaučiasi kūnas, kojos, rankos, galva, širdis ? pvz. kai aš supykstu, mano širdis labai stipriai daužosi ir norisi ką nors paimti į rankas ir minkyti, arba paimti kamuoliuką ir mesti į sieną, arba trepsėti ant kilimėlio, kad ištrepsėti viską jaučiamą pyktį. 

2. Emocijos - vidinis žmogaus pasaulis, ir jis toks gilus, gražus, jautrus. Ir kai žmogus gali sąmoningai kalbėti ir suprasti kas ištikrųjų vyksta jo viduje su pagarba sau ir savo emocijoms (visoms kokios kyla) - man tai pats didžiausias MENAS. 

3. Man asmeniškai labiau patinka emocijas kitame žmoguje įvardinti kaip reiškinius: ramus dangus - rami emocija, giedras dangus - laiminga emocija, uraganas - kai žmogaus viduje daug emocijų, ir pats žmogus nesugeba tuo metu atpažinti kokia emocija ima viršų, o pas vaikus - tuo labiau, viena emocija keičia kitą emociją taip greitai, kad net sunku suprasti kokia vyraujanti. Todėl kalbant su vaiku užplūdus emocijoms rekomenduoju tiesiog labai atsargiai empatiškai prieiti prie emocijų “vardų”. pvz. kai Tau reikia eiti miegoti Tu jautiesi pavargusi, bet dar nori pažaisti su sese? Taip? Jautiesi susidomėjusi žaidimu ir nenori, kad jis pasibaigtų. Taip? 

Gamintojas "Vaiko emocijos"